Gazos ruožas, mižiniškas Getto, toks pat gerai izoliuotas nuo pasaulio, kaip kadaise ir mes patys, gyvenantieji Sovietuose, buvome izoliuoti... Gal tik nebuvome užspeisti ir tokie pikti... Šiandien JTO misijos atstovas paprašė daugiau pagalbos palestiniečiams, iš kurių net 80 procentų gyvena tuo, ką jiems nuo savo tuštėjančio stalo atriekia pasaulis.
Ar kada bandėte susitarti su vargšu?
Ar kada nors bandėte susitarti su įskaudintu vargšu? Ar kada nors susidūrėte su įsiutusiais vargšais, kuriems bet kokia nuoroda į vertę neturi jokios vertės, tik dar labiau siutina? Iš padrikai išsakomų argumentų galima sudėlioti atsakymą: "mes nežinome, apie ką kalbate, nes patys nebuvome vertinami ir nesuprantame savo pačių vertės".
Ar kada nors bandėte susitarti su konclageryje užaugusiais žmonėmis, kad jie elgtųsi oriai, garbingai, suprastų laisvėje gyvenančių leksikoną? Ar gyvenantieji užribyje gali suvokti laisvųjų norą, jog įkalintieji ne tik tramdytų pyktį, bet ir visai to pykčio nejaustų? Juk panorus įsiutinti, tereikia apriboti kito žmogaus teisę pykti.
Įsiutintą, bejėgį žmogų ne tik lengva paversti teroristu, naikinančio Kitoniškumą, tačiau tuo pačiu ir gauti indulgenciją jo paties sunaikinimui. Toks vargšas jau nebegali išgyventi be priešo. Ir numirti be priešo negali.
Šiek tiek panašu į Lietuvą, kurioje vis dar svarbu ne tai, kas jungia, o tai, kas skiria.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą