2008-11-25

Baimė būti suvalgytu

Ar pamenate vaikiškas pasakas apie žmogėdras, raganas ar slibinus, besimaitinančius nekaltutėmis mergaitėmis ir minkštutėliais našlaitėliais?

Ar nesakote apie įgrisusį viršininką "Jis mane gyvą suės"? Vien nuo minties, kad gali būti valgomas (ėdamas, graužiamas, čiulpiamas) gyvas, turėtų pykinti...

O ar apie Jus sukirtusį egzaminuotoją nepagalvojote: " Prarijo net nemirktelėjęs".

Nuo kanibališkų nuotaikų kasdienybėje (televizijoje ir laikraščiuose) ima skaudėti akis ir ausis.

Krizė (kreditų, bankų ir taip toliau) grasina mus visus praryti su visais klastingai įsiūlytais kreditais bei vartojimo paskolų vilkduobėmis. Taip ir girdi, kaip traška čiaumojamų aukų kaulai...

Hm... O ar gali būti, jog visa tai yra mūsų pačių nepasotinamo, beveik kanibališko pavydo ir godumo pasekmė, kai dėl negauto (ar per mažo) kredito galėjome bet kam perkąsti gerklę?

2 komentarai (-ų):

Anonimiškas rašė...

iš kokio raganiaus kildinami vyrai, teigiantys, esą iš meilės gatavi suvalgyti mylimąją ir aistos apimti graužiantys ją bemaž tiesiogine prasme. o seksualiniai mazochistai?

Dr.Sakuda rašė...

Mes visi turime kanibališkų pradų, dar nuo tada, kai iš krūties maitinomės motinos kūnu. Tai vienas pirmųjų, primityvių santykių su mylimu žmogumi.
Bręstant ši atmintis (o ir geismas suvalgyti krūtį), represuojama ir nugrimsta į pasąmonės gilumą, bet įsimylėjus tai gali iškilti paviršiun. Tiesą sakant, fantazija graži. Literatūroje ir kino filmuose pilna pavyzdžių, kai ragaujamas kito žmogaus prakaitas, ašaros, kai kūnas "pasaldinamas" uogiene, ledais ir pan... Psichoanalizėje nėra galimybės iš vieno simptomo atpėti konflikto ar traumos ištakas, įžvelgti gilesnius motyvus. Visgi, jei kanibališkas noras virsta įskaudinančiu veiksmu, matyt, už to slypi ne tik meilė(jei išvis tai galima būtų vadinti meile), bet blogai integruota agresija, poreikis kontroliuoti... Seksualinis mazochizmas siejamas su kūno bausmėmis, patirtomis vaikystėje iš mylimų žmonių. Tačiau jis gali turėti ir kitokių giluminių prasmių. Tarkim, žmogus jaučiasi esąs kaltas dėl seksulinių fanazijų, tikro intymumo, atsirandančio malonumo. Puritoniškas superego tarsi griežta mama kojūgalyje. Patiriamas kankinimas gali tapti bausmės ekvivalentu, o tai savo ruožtu išlaisvina iš kaltės gniaužtų.