Užtat lengva atpažinti perbėgėlius. Keistu būdu atsidūrę vienas greta kito "tvarkos ir teisingumo" ieškos daugelį kitų sąrašų jau išmėginę Klumbys, Ramonas, Veselka, Smetona ir Gražulis... O Matulevičiaus tikriausiai jau niekas nepriimtų. Jiems jau laikas steigti Nepritapėlių partiją.
Ar ne todėl šiandien rinktis politiką tolygu ankstesniais laikais priimtam sprendimui tapti komunistų partijos nariu? Lyg ryžtumeisi kažkam visiškai kvailo ir nepadoraus. Kur dėjosi padorieji? o ar jų išvis buvo?
O gal galimybė būti nepatenkintais yra pati svarbiausia. Pasiguodimas tuo, kad esi nelaimingas, yra ir atlygis už skriaudas. Randi kitą, tokį pat nelaimingą, taip pat nelaimingai burnojantį, ir renki(esi). Balsuoji už savo teisę ir toliau būti nelaimingu, apgautu, apmulkintu.
Retas tiki, jog bet kokia nauja valdžia gali ką nors pakeisti; taip, lyg būtume jiems kamufliažu, kurį naudoja kartą per keturis metus pateisinti savo ambicijoms ir savo gaunamiems pinigams.
Ar gali būti kitaip?
Žinoma, gali, bet reikia to darbo imtis patiems. Nenorite?
Vadinasi dar nepasiekėme dugno.
Tik ar išvis turime dugną?
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą